Keturi geltoni rudenys,
Keturios sniegu kvepiančios žiemos,
Keturi žali pavasariai ir
Keturios gėlėm kvepiančios vasaros
Subėgo į mūsų klasę.

Prieš ketverius metus, Rugsėjo 1-ąją,  atėjo į pirmą klasę stipriai spausdami gėlę, mamos ar tėčio ranką. Ėjo į nežinomą, šiek tiek baugų, bet viliojantį, būtiną, gal ir sunkų mokyklinį gyvenimą, pirmąją mokyklą, klasę.

Bėgo dienos, mėnesiai, metai… Pražydusių kaštonų žvakėse sutirpo ketveri mokslo metai. Ir štai,  atėjo  diena, kai turime atsisveikinti. Šiandien jie lyg paukščiai pakilę iš gimtojo lizdo. Išskris ir dalins savo širdžių šilumą, skleis savo sparnus plačiai plačiai.

Kiekvieno Vaikystė – tai pirmas žingsnis, pirmas žodis, pirmoji klasė, pirmoji mokytoja. Tai mokykla ir klasės draugai.

Jie įveikė pirmą pakopą – baigė pradinę mokyklą ir  įgijo Pradinį išsilavinimą.